Vaivos nuotykiai Korfu (3 dalis): nelaukta audra
Rytas prasidėjo panašiai kaip vakar. Tik šįkart Vaiva pora valandų pasidžiaugusi palaiminga vienatve išvertė S iš lovos. Na, kad liūdna nebūtų. S į tai sureagavo kaip niekada supratingai, tad rytas tęsėsi be didesnių nesklandumų.
Išskyrus vieną - išėję į balkoną, pamatėme, kad saulės nei kvapo ir nuo Albanijos pavojingai artėja nieko gera nežadantis debesis. Nutarėme, kad tai ženklas ir atėjo metas važiuoti ieškoti nuotykių į aukščiausią Korfu kalną.
Kadangi Vaiva su S jau buvo išsiaiškinę, kokia muzika tinkamesnė važiuojant ir kaip reikia vairuoti serpantinais, kelionė šįkart praėjo iškalbingai aptarinėjant kitus svarbius reikalus.
Pavyzdžiui, kodėl, jei kalną matom priešais, GPS liepia važiuoti offroadu į priešingą pusę. Spėkit, ar pabandėm? Žinoma, pabandėm! Spėkite, kuo baigėsi? Šito nesakysiu. Bet tikslą pasiekėm.
Nuo kalno panorama fantastinė. Turbūt. Jeigu kalno iš visų pusių nesuptų audros debesys, turbūt dar kas nors matytųsi. Pasižvalgę po debesis, pakraipę galvas, nutarėme, kad nieko čia nebus: jei nesvaigina saulė ir panorama, reikia svaigintis trečiuoju būdu. Ir štai čia pagaliau apsvaigti pasisekė. Ir ne tik Porn Star kokteiliu, bet ir gražiausiu vaizdu nuo Bahia Mare paplūdimio baro staliuko.
Pasižiūri į vieną pusę: milžiniškas uolėtas kalnas ir rožiniai graikiški namukai. Pasižiūri į kitą: neoninėmis spalvomis žydintys krūmai, pasižiūri į trečią - gili žydra jūra. Pasižiūri į rankas - kokteilis. O šalia - tas, su kuriuo šituo gėriu daliniesi. Ir ko tam žmogui žemėje daugiau reikia?
Mes su S sutarėme, kad išlepome ir į restoranų pusę be vaizdo į jūrą net nežiūrėsime. Na, gerai, čia tokių restoranų nelabai ir matėme, bet esmę supratote. Grįžusi į viešbutį Vaiva pastebėjo, kad tas kokteilis tikrai buvo žymiai svaigesnis negu prieš tai atrodė.
Vaivai retoriškai pasidomavus, kodėl S taip neveikia svaigalai, S atkirto: net kai tu visiškai blaiva, aš vis tiek būnu blaivesnis. Šį teiginį neilgai trukus pavyko patikrinti praktiškai. Vakaro užbaigti išėjome į vieną tų gražių vietų su vaizdais į kalnus ir jūrą. Nors gal labiau į debesis ir lietų.
Grožėjomės neilgai, todėl teko koncentruotis į meniu. Užsisakius krevečių, Vaiva tikėjosi sėkmingai užbaigti dieną. Bet jau minėto juodo neblaivumo debesies paveikta sumanė užsisakyti Bloody Mary. Kokteilis buvo toks šlykštus, kad gyvenime bjauresnio ragauti neteko. Krevetės buvo ne tokios bjaurios, bet kokteilio skonio permušti nepajėgė. Lyg to būtų negana, didžiam savo pačios apmaudui, Vaiva kokteilio neatsisakė net šeimininkui priėjus ir pasiūlius jį pakeisti.
Nežinia, ar čia kokios savidestrukcijos apraiškos, ar tie patys stoiški principai suveikė (senovės graikai didžiuotųsi), bet kokteilis buvo ištuštintas. O štai S jo minėtas blaivumas suveikė atvirkščiai negu Vaivai. Kokteilį jam pavyko išsirinkti protingai, tačiau kadangi blaivumas nelygu gera nuojauta meniu, kepsnį S gavo su įkvepiančia vėmalų spalva ir aromatu, kuris įtiktų tik ypatingai išlavintam skoniui.
Restoraną nuo bad review išgelbėjo tik aktyvus šeimininko susidomėjimas mūsų savijauta, viešnagės smulkmenomis bei, rodės, nuoširdžia užuojauta, kad tenka patirti tą patį orą, nuo kurio bėgome iš Lietuvos. Mes, nors ir neskaniai pavalgę, jautėmės suprasti. O audra dundėjo ir skalavo Korfu iki pat nakties vidurio.