Vaivos nuotykiai Korfu (2 dalis): jeigu būtų vėluojančių konkursas, tai.. Tu į jį pavėluotum
Rytas prasidėjo daug žadančiai. Nusmigusi pusę dešimtos vakaro, Vaiva atsibudo septintą ryto žvali ir pailsėjusi. Vis dėlto, S tokiu žvalumu nepasižymėjo ir planuotas rytinis ankstyvas išvažiavimas nuėjo šuniui ant uodegos.
Vieno kalto čia nėra – tolesnę ryto eigą nulėmė daug įvairių faktorių. Bet daugumą jų galima būtų apibūdinti tokia S fraze Vaivai: „Jeigu būtų vėluojančių konkursas, tai.. Tu į jį pavėluotum.“
Kelionės pradžia ir toliau žadėjo sėkmingą dienos eigą. Draugiškai padiskutavę, kuri čia muzika kelionei būtų tinkamesnė, Vaiva su S liko be muzikos visai dienai. Taip pat ramiai ir draugiškai išsiaiškinę, kaip vairuoti serpantinais yra tinkamiausia, tyloje praleido ir likusią popietę. Juk tyla – iškalbingesnė už tūkstančius žodžių.
Dieną pagyvino kol kas gražiausias aplankytas paplūdimys. Žinoma, 45 minučių kelio kalnų takeliais saulėkaitoje suteikė tam tikro svaigaus žavesio. Kokio būtent, prisiminti gana sunku – saulė kalė per makaulę geriau nei bet koks graikiškas vynas. Įkaitusius kūnus, ačiū Dievui, puikiai atgaivino dar toli gražu neįkaitęs Viduržemio jūros vanduo. Jausmas lyg įlipus į mūsų gaiviąją Baltiją.
Kognityvinį disonansą kėlė tik baisiai žydras vanduo. Po maudynių, dar mažesniam S džiaugsmui, Vaiva sugalvojo pasideginti. Vaivos įkalbinėjimai, kad ir S reiktų kremo nuo saulės, baigėsi griežtu, nors ir neįtikinamu pasakymu, kad jis vis tiek niekada neįdega.
Ir, žinoma, S dideliam nustebimui – vėžio raudonumu vakare. Bet juk gyvenimas be principų – kaip gyvenimas be prieskonių. Principai – apskritai taikliausias dieną apibūdinantis žodis. Jie nulėmė ir tokias frazes, kaip: „Nepajudėsiu iš vietos, kol nesusitarsim“, „Ar taip sunku pasakyti: „į kairę“ arba „į dešinę“? Ar tu matai, kad „TIESIAI“ yra namas?“, „Aš nespaudžiu gazo, ji pati greitėja" bei „Taigi šitu offroad'u tikrai bus greičiau“.
Nepaisant šių subtilybių, Korfu yra labai graži sala. Jeigu nekreipsime dėmesio į šiukšlynus ant kiekvieno kampo. Pusiausvyra turi būti visame kame.
O šiaip niekur nemačiau (tiek ten labai jau visur ir buvau, na, bet vis tiek) tokios gausybės paplūdimių, tiek daug fantastiškose vietose įrengtų restoranų su kvapą gniaužiančia panorama, saulėlydžiais, skardžiais, salomis.. Ir dar su maistu už padorią kainą.
Korfu tikriausiai būtų pirmas pasiūlymas, jeigu kas paklaustų, kur patarčiau nuskristi suvalgyti vakarienės. Vienoje tokių vietų, vadinamoje „Seventh Heaven“ ant tokio skardžio žiūrėdami saulėlydį ir gerdami dieviško skanumo kokteilius, vakarienę valgėme ir mes. Tiesiog tikrai kaip septintam danguj.
Po vakarienės pasirodė, kad nuotykiai nesibaigė. Kelionė namo atrodė kaip iš siaubo filmo: gatves apšviečia nebent jonvabaliai, ant kelio nuolat iššoka gyvūnai, aplink matyti tik krūmai, offroadas nuvedė ne į namus, o aukštas žoles. GPS paklaidino gal 7 kartus, ir vietoj žadėtų 35 min, grįžome po 1,5 valandos. Bet užtat sveiki, gyvi ir nepalikę mašinos dugno naktį kažkur Korfu krūmynuose.
Visgi didelė mašina saloje nėra optimaliausias sprendimas. Netelpam trečdalyje gatvių, o tose, kur telpam, neapsilenkiam. Gerai, kad bent automatas. Kelionė namo išsklaidė visus miegus, tai Vaiva vakare spėjo pasimėgauti ir dievų pamėgtais gėrimais. Lauksim, ką atneš kita diena.