Vaivos nuotykiai Korfu (1dalis): ir vėl pamiršom kremą nuo saulės...
Pirmoji kelionės diena. Prasidėjo palyginus ramiai, su eiliniais žodiniais apsistumdymais apie tai, kas bus kaltas, jei praleisim autobusą, tada lėktuvą, o tada kas vairuos. Skrydis, patvirtinu, buvo geriausias mano gyvenime: dieviškai sklandus pakilimas, net neužgulė ausų. Pasakiškai ramus nusileidimas. Lyg ant skraidančio kilimo. Mėgstu tą pilotą.
Atvykus mus pasitiko ne tik 33 laipsnių karštis, bet ir įkaitęs charming graikas, nežinia ar nuo perkaitimo, ar kokių kitų tikslų vedamas, iš pradžių bandęs įkišti mažesnę mašiną už didesnę kainą. Padėtį išgelbėjo ne tik Vaivos įtarumas, bet ir puikus graiko humoro jaumas ir komplimentai. Pavyzdžiui, S (Vaivos kelonių draugo slapyvardis, aut. past): I like you man, kai paaiškėjo, kad the main driver bus Vaiva. O Vaivai už beautiful handwriting net pasiūlė darbą savo kompanijoj. Sakiau pagalvosiu. Graikija gi..
Bevažiuodami link naujų namų, supratome daug dalykų: 1) neturime kremo nuo saulės, 2) neturime kepurių, 3) velniškai norim gerti, o parduotuvių nematom, 4) Korfu labai daug šiukšlių, 5) iki jūros nuo mūsų namų ne 15 minučių pėsčiom, o 1,5 valandos.
Pirmieji trys reikalai neįtikėtinai greit išsisprendė sustojus kylant link namų serpantinu, kur pamatėm vietinių kioskelį su viskuo, ko gali prireikti saloje. Ponas ir ponia Vasipopolous, dar privaišino mus vynu, namine duona su pačių gamintu alyvuogių aliejumi, saldainiais, padovanojo magnetukų ir sakė, kad baisiai mėgsta Lietuvą.
Na, mes juos kažkaip lengvai irgi pamėgome, tai jaučiu, kad užsuksim dar. Tuo tarpu reikalas nr. 5 išsisprendė atvykus iki namų vietos. Paaiškėjo, kad visgi jokie reviews nemelavo, vaizdas ten yra tikrai užgniaužiantis kvapą.
Net ilgas kelias iki jūros nebaisus, kai iš kambario viskas, ką tematai ir yra jūra, salos, įlankos, tarpekliai... Nutarėme dar pasisukioti po artimiausius taškus. T.y. po šalimais esančią tvirtovę bei vienuolyną. Tvirtovė bepasirodė esanti griuvėsiai, bet vaizdas nuo jos nenuvylė. Skardžiai - kaip kokioje Madeiroje.
Vaiva, žinoma, negalėjo neužsikarti ant paties uolos krašto, į ką S sureagavo dalykiškai: kad jam nepatiktų likusias penkias dienas galvoti, kaip nukrapštyti Vaivą nuo apatinių uolų ir papasakoti jos mamai, ką jis veikė tuo metu, kai ji krito: maždaug stovėjau ir grožėjausi skrydžiu. Suprask, sugadinčiau atostogas. Suveikė.
Toliau - vienuolynas, kur tik prie įėjimo du rūstūs graikai liepė Vaivai prisidengti kojas ir apsiauti ilgą gėlėtą sijoną. Merginai įsižeidus, kuo čia dabar vienuolyną žeidžia jos kojos (vienuolių sutikti nepavyko), S spėjo įsižeisti, kad vienuoliai nepaprašė prisidengti kojų ir jo, nes S kojos tai ypatingai gražios, kai tiek bėgioja.
Vaiva negalėjo nesutikti. Tad abu taip ir liko nesupratę bei truputį nusivylę. Vakarą išgelbėjo puikios maudynės Viduržemio jūroje ir nuostabi vakarienė su nemokamais užkandžiais. Na, gerai - ir desertu.
Žodžiu, Graikija pasitiko mus very welcoming. Tolimesni Vaivos nuotykiai - jau kitą savaitę!