Neatrastas Turinas: kodėl Italijos niekuomet nėra gana
Bent jau man geriausi gyvenimo sprendimai ateina bėgant arba skrendant lėktuvu. Tai akimirkos, kai pagaliau tu esi niekam nepasiekiamas ir gali leistis į minčių srauto kelionę, kuri dažniausiai kažkur nuveda (arba ne).
O dar geriau – leistis vedinam to srauto kelionės metu. Juk netikėčiausi atradimai būna čia pat – už kampo ar senoviškame kiemelyje.
Į Turiną – miestą šiaurės vakarų Italijoje – vietiniai dažniausiai vyksta slidinėti. Patikėkite, jame yra ką veikti ir vasaros metu!
Įspūdingos panoramos. Jau važiuojant traukiniu link Turino, pajunti, kad šiame mieste verta pasiklysti vien dėl kalnų. Apsilankykite parke „Giardini della Reggia di Venaria“ – jame ne tik žavingas sodas, bet ir kalnų panorama, kuria norėsis grožėtis ne vieną valandą. Įėjimo kaina – 5 eurai. Studentams, žinoma, taikoma nuolaida, bet turite būti ne vyresni nei 26 metai – tokios italų taisyklės.
Turgus. Kiekvieno miesto aurą geriausiai atspindi turgus. Autentiškų pojūčių galėsite patirti ir čia!
Prieš Velykas turguje verta apsilankyti kalėdinio italų pyrago „panettone“ gerbėjams – iki šios šventės juos būtina išparduoti. O ant Velykų stalo italai jau renkasi „colomba“ pyragą. Jo forma primena skrendantį balandį su išskleistais sparnais, o paviršius – ypatingai cukruotas.
Kavinė su istorija. Aperityvo metas – šventas laikas italams. Visgi kavinių bei restoranų galite ieškoti ne tik centrinėje gatvelėje.
Visuomet norisi erdvės su istorija. Tokia yra prancūzės vyninė „Si Vu Plé“ (adresas – Via Claudio Luigi Berthollet 11).
Čia galite išbandyti skirtingų rūšių vyno ar paskanauti sūrių, panini bei įsigyti patikusį rinkinį išsinešimui.
O kodėl ji atvyko į Italiją ir gyvena šioje šalyje jau daugiau nei penkiolika metų? Sužinosite tik apsilankę.
Iš įdomybių skrynelės. Judrioje Pjemonto sostinėje saugoma įžymioji Turino drobulė, į kurią, remiantis legenda, buvo suvyniotas nukankintas Jėzus Kristus. Be to, šis miestas – tikra atgaiva architektūros fanatikams. Turine galite mėgautis išilgai namų miesto centre besidriekiančių uždarų arkų vaizdu, kurios ne tik estetiškos, bet ir praktiškos – jose idealu pasislėpti lietingą dieną.
Itališkas ritmas. Na, ir kaip žadėjau praeitą savaitę – mano istorija, kodėl vos spėjau į lėktuvą Milane. Kadangi Turine pamažu įsijaučiau į itališką ritmą, o Genujoje (apie dienos kelionę šiame mieste galite skaityti ČIA) jau buvau visiškai jo persmelkta, leidau sau laisviau žvelgti į laiko perspektyvą. Milaną iš Genujos galima patogiai pasiekti traukiniu. Visgi pasirinkau vėlesnį variantą ir Milano centrinę traukinių stotį pasiekiau iki skrydžio telikus pusantros valandos. O dar juk reikia laukti, kol bus užimtos visos keleivių vietos pervežimo į oro uostą autobuse!
Jau buvau susitaikiusi su tuo, kad teks likti Milane ar ieškoti kito skrydžio – viduje juokiausi – visiems patariu į oro uostą vykti kuo anksčiau, o pati! Šiek tiek nuramino šalia sėdinti moteris. Ji apskritai manė, kad įsėdo ne į tą autobusą ir iš rankų nepaleido elektroninės cigaretės. Nors abi ir pasijuokėme, bet kai matai prieš akis besiformuojantį eismo kamštį, geros nuotaikos mažėja.
Na, ir galų gale – oro uostą pasiekiau, kai tebuvo likę 20 minučių iki skrydžio... Tiek pat laiko, kiek man būtų prireikę įsigyti fast track praėjimą. Nusprendžiu žaisti va bank – einu per check-in laukiančių keleivių eilę ir atsiprašinėju – o kas belieka? Šventas naivume, niekas neprieštaravo ir nubėgusi prie savo įlaipinimo vartų dar dešimt minučių palūkuriuoju. Bet ačiū, šitos pamokos pakako – daugiau tokio streso dėl savo kaltės nebenoriu!
Iki susitikimo, Italija – buvo gera ir skanu sielai!