Barselonos turgus: kai apsisuka galva
Jūros gėrybių? Alyvuogių, vaisių (supjaustytų kubeliais, paprastų, šokoladuotų, su pabarstukais ar be jų), sulčių, daržovių, saldainių (įmantriausių formų), riešutų, mėsytės, sūrio, žuvies, šviežių bandelių..? Akys nespėja fiksuoti spalvų, o nosis kvapų.
Šalia baras, kur vyrukai ir moterys besišnekučiuodami siurbčioja arbatą, kavą ar ką nors rimtesnio. Blyneliai, įtinkantys kiekvienam skoniui – saldūs, sūrūs, švelnūs ir visokie kitokie.
Pro judančias kojas prabėga katinas ar šuo, netoliese nutupia balandis. Na, ir, žinoma, netylantis šurmulys…
Bet bent jau tądien sužavėjo savotiška ramybė – rėkimo vienas per kitą, kieno prekės šviežiausios, negirdėti. Pardavėjai mandagiai sveikinasi, kai kurie net dėmesio nekreipia ir savo prekių nebruka. Kažkaip net ne pietietiškai skamba. Tiesa, riešutų pardavėjai siūlo paragauti ir iš karto tiesia maišelį, bet jei neimi, ne bėda! Tiesiog prarandi dėmesį ir tiek.
Tikiu, kad vasarą šiame turguje vaizdelis visai kitoks. Turbūt ir triukšmo, ir karščio išvargintų pardavėjų bei pirkėjų, o ir pastangų parduoti kur kas daugiau. Bet šįkart to išvysti nepavyko. Ir labai gerai. Tokia pietietiško turgaus atmosfera žiemą išties sužavėjo :)