Atostogos Brazilijoje: kasdienybės stebuklai

Klausia manęs žmonės, tai ką tu ten veiki? Kaip atostogos?

Atsakau aš jiems:

Keliuosi 5.30 ir daug dirbu. (Turiu pasivyti Jus, nes atsilieku net 5 valandomis!)
Pasitinku saulę ryte per langą stebėdama pakrantę. Taip tylu ir tuščia, kol visi dar miega.
Geriu tą pirmąjį gurkšnį kavos.
Vaikštau basa po smėlį. Nerealus jausmas, kai viena kita banga nuplauna pėdas.
Skaitau. Daug skaitau.
Ragavau kartą kokosų vandens. Tik kartą. Ir tas skonis man išliks atminty ilgai ilgai, kaip šilumos skonis.
Gaminu maistą - daržovių čia mažai, bet valgau beveik tą patį, ką ir namuose.
Na, gerai, kartais neapsakomai jaukiame restorane ragauju žuvies. Ji čia tokia šviežia ir skani.
Pasilepinu taure vyno. Raudono, prieš miegą.
Leidžiu vėjui darkyti plaukus ir glostyti odą, iki kol šiurpas bėga, nes pasidaro vėsu.
Užsimerkiu ir klausausi ošimo. Gatvių, bangų, žmonių minios.
Stebiu.

Atrandu stebuklus labai paprastuose dalykuose ir esu labai laiminga, nes tokia pat laiminga esu Lietuvoje - tokia pat laiminga esu bet kur.

Juk laimė yra čia ir dabar. Ne oras, ne palmės ir ne žmonės. Laimė esu aš.