Kipro virtuvė: kas per velnias tas mezė?
„Nuvažiuoti į Kiprą ir neparagauti „mezė“? Tai, galima sakyti, nebuvote Kipre.“ Tokią informaciją išgirdome dar prieš kelionę – postringavo ten jau buvę, o ir interneto platybėse tiek pagyrų šiam patiekalui (tiksliau, mažų delikatesų rinkiniui), kad vien tik pagalvojus apie jį jau seilė tįso. Ir žinote, ką? Dabar jau iš savo patirties galime drąsiai perfrazuoti šiuos postringavimus: „Nuvažiuoti į Kiprą ir neparagauti „mezė“? Taip, geriau jau neparagauti, jei norite pataupyti“. Gi girdėjote... Skūpas moka du kartus? Taip, taip, moka ir dar kaip moka... taip nutiko ir mums.
Visų pirma, pamatėme kainą ir tokią svarbią detalytę – mokama ne už porciją, o už žmogų! Sakome, jūs mums atneškit vienam žmogui skirtą mezė ir mes tiesiog pasidalinsime per pusę... Ne, ne, išgirdome, taip nedarome... Žinoma, visi tik siūlo, sako jų mezė skaniausias, šviežiausias ir visoks koks -iausias. Bet ne, mes gi ne durnos… Turime rasti vietą, kur mums leis pasidalinti vienu mezė (mums gi svarbiausia tik paragauti!!!).
Vualia! Vietą radome. „Prichadite devčionki, ja vam odnu mezė sdelaju“ – išgirdome labai jau malonios moteriškės kvietimą. Restoranėlis, tiesa, neišvaizdus, kainos mažesnės nei kitur. Bet mums gi svarbiausia pa-ra-gau-ti (kad ne gėda grįžti būtų).
Na, ir ką gi, pa-ra-ga-vom. Užsakėme ir iškilmingai laukėme, kol pradės nešti tuos mažuosius delikatesus. Visai taip, kaip ir girdėjome: pirmiausiai atnešamos kelių rūšių Kipre augančios šviežios alyvuogės, krepšelis šviežios šiltutės vietinės duonos, šviežių salotų dubuo, padažai, kurie ragaujami su ką tik ant stalo padėta duona, netrukus atsiranda raudoname vyne marinuotų aštuonkojų... Įsivaizdavot? Mes irgi.
O dabar realybė: atkeliauja kelios alyvuogės, padžiūvusi duonytė, pašalusi žuvelė, keli žiedeliai kalmarų, dar kažkas sunkiau apibūdinamo... Aišku, ne viskas taip blogai, kaip gali nuskambėti, bet visgi visai ne tai, ko tikėjomės (ir pamatėme meniu nuotraukoje).
Tad pamoka aiški: jei jau norite paragauti patiekalo, kuriuo, kaip kipriečiai sako, reikia neskubant mėgautis, visgi geriau jau nepagailėkite kiek didesnės investicijos ir nueikite į gerą restoraną (kuo arčiau jūros). Mes pasimokėme :) Ir štai, ko su didžiausiu pasimėgavimu priragavome kitą dieną:
Žinoma, tai ne taisyklė, galbūt kitiems pasisekė (pasiseks) labiau :)