Dublinas pasitinka: „Šiaip? Eikit, tai gal giminių čia turit?“
Nesinori kartotis, kaip sveika yra bent kelioms dienoms ištrūkti į svetimą aplinką ir pašniukštinėti po dar nematytas apylinkes. Tikrai gera ir turbūt tam daugelis pritars. Šįkart pasirinkome kiek neturistinę kryptį – Dubliną. Kaip sakė viena ten sutikta lietuvė: „Į Dubliną? Šiaip? Eikit, tai gal giminių čia turite?” Ne, neturime, radome nebrangių bilietų (50 Eur į abi puses) ir štai atskridome kelioms dienoms. O dar tuo žavingu prieškalėdiniu laikotarpiu.
Dublinas yra mažas ir jaukus – pasivaikščioti po šį miestą, tiesą pasakius, užtenka pusdienio. Kelios Katedros, senamiesčio gatvelės, žymusis Trejybės koledžas, Dublino pilis, tačiau tikroji Dublino patirtis slypi kitur.
Tam, kad pajaustumėte tikrą airišką dvasią ir šios kultūros žavesį, privalote atsidurti tradiciniuoe airiškuose baruose. Atmosfera čia nepakartojama – apsilankymas garantuoja ne tik gero skonio „Guiness“ bokalą, bet ir gyvą muziką, airiškus šokius bei įdomų pokalbį su šalia linguojančiu nepažįstamuoju (kaip pasakė vienas vietinis: „airiai tiesiog negali be bendravimo“). Linksmybės airiškame bare vyksta ne tik vakare. Net ir perpiet čia galima išvysti gausybę žmonių ir išgirsti gyvą muziką. O vakare – išties platus gyvos muzikos pasirinkimas – puikių balsų savininkai traukia dainas baruose, skamba tradiciniai airiški muzikos instrumentai. Tiesa, pastebėjome, kad vakarėliai neužsitęsia, apie 12 val. nakties jau dauguma skirstosi į namus. Tad vakarinių linksmybių pernelyg nenusikelkite į vakarą, nes teks praleisti visą vakaro įkarštį.
Geriausia vieta barams aplankyti – Temple Bar ir, žinoma, čia įsikūręs populiariausias baras tuo pačiu pavadinimu – „Temple bar“. Aišku, tai turistinė vietelė, todėl vietiniai neva jos nelabai mėgsta, bet dienos metu čia lankosi ir patys airiai. Kainos čia šiek tiek didesnės, nei kituose baruose. Beje, vietiniai rekomenduoja ir „Grafton“ gatvę, kur migruodami iš vieno baro į kitą galite praleisti visą vakarą.
Pažinti airių kultūrą (drabužių, dizaino, pinigų, dirbinių, karų ir kt. istoriją) galima milžiniškame Nacionaliniame Airijos muziejuje (National Museum of Ireland). Įėjimas nemokamas.
Besidomintiems airių tautos istorija ir svarbiu, jų tautinę savimonę suformavusiu reiškiniu – emigracija, rekomenduojame apsilankyti Airių emigracijos muziejuje (EPIC). Pusantros valandos trunkanti interaktyvi kelionė laiku nukelia į svarbiausius airių tautai laikotarpius, supažindina su iškiliausiais išeiviais ir pasakoja apie airiškų tradicijų sklaidą pasalyje. Įėjimo kaina 15 eur.
Laisvam pusdieniui ar dienai įspūdį palieka netolima kryptis – žvejų miestelis Howth. Nutolęs viso labo pusvalandis kelio traukiniu (bilietas į abi puses 6,25 Eur). Čia įrengti keli žygiavimo takai uolomis. Vaizdai tikrai užgniaužia kvapą. Nuklysti neįmanoma, visur įrengtos rodyklės. Žygiuojant skardžiais ir žvelgiant į mėlyną jūros horizontą užplūsta neįtikėtinos ramybės jausmas ir tampa vis aiškiau, kodėl milijonai turistų kasmet traukia į Airiją.
Viešbučiai Dubline gana brangūs, tad hostelis – tinkamesnis pasirinkimas, ypač norint sutaupyti. Mes pasirinkome „Garden Lane Backpackers“ ir „Gardiner House“. Tikrai jaukūs ir tvarkingi hosteliai su labai draugišku personalu. Be to, pusryčiai nemokami. Kuklūs, bet tikrai užtenka. Netoli nuo centro. Kaina žmogui vienai nakčiai apie 20-30 eurų.
Beje, pasirodo, su apgyvendinimu Dubline sudėtinga situacija. Nuomotis ir brangu, ir pasiūla neužtektina, todėl kai kurie studentai netgi gyvena hosteliuose.
Transporto paslaugos Dubline ne pigios. Kelionės kaina autobusu priklauso nuo to, kur važiuojate. Dažniausiai bilieto kaina – apie 3 Eur. Dar vienas įdomus niuansas – grąžos autobuse neduoda ir atsiskaityti galima tik monetomis.